Kas yra mėlynieji deimantai?
Gražūs ir unikalūs mėlyni deimantai jau seniai asocijuojasi su aukštuomene. Dėl spalvos, susietos su akmens išskirtinumu ir žavesiu, šie mėlyni brangakmeniai yra labai geidžiami. Šie brangakmeniai yra labai paklausūs ir labai reti, tad nenuostabu, kad mėlynojo deimanto vertė yra ypač didelė.
Kas yra mėlynieji deimantai?
Mėlynieji deimantiniai akmenys yra tikri deimantai, kurie jokiu būdu nėra apdoroti ar dirbtinai paryškinti. Jie pasižymi visomis tomis pačiomis brangakmeniui būdingomis savybėmis, tačiau turi papildomą mėlyno atspalvio elementą.
Šie mėlyni brangakmeniai priklauso deimantų subkategorijai. Ši subkategorija žinoma kaip “ypatingai ryškių spalvų deimantai”. Tai yra bendras natūralių deimantų, pasižyminčių ryškiomis spalvomis, pavadinimas. Bėgant metams atrasti mėlynų deimantų atspalviai svyruoja nuo pilkšvai mėlynos iki violetinės ir net žalsvai mėlynos spalvos.
Didžioji dalis, kodėl mėlynieji deimantai yra tokie ypatingi yra kad jie randami gamtoje. Kaip ir kitu spalvų deimantai, mėlynieji deimantai yra anglies elementai, susilieję intensyvaus karščio ir slėgio metu. Paprastai šis procesas trunka milijonus ir milijonus metų.
Ar mėlynieji deimantai yra natūralūs ar dirbtiniai?
Kaip ir dauguma brangakmenių, mėlynųjų deimantų akmenų randama gamtoje, tačiau juos galima sintetiniu būdu atkurti ir laboratorijoje. Tačiau natūralių mėlynųjų deimantų vertė yra žymiai didesnė nei dirbtinių deimantų.
Dirbtiniai mėlyni deimantai yra laboratorijoje užauginti balti deimantai, apdoroti šiluma, siekiant pakeisti jų spalvą. Kitaip tariant, jie iš tikrųjų nėra tikri mėlyni deimantai. Be to, natūraliai atsirandantys mėlyni deimantai turi pastebimai skirtingą atspalvį nuo dirbtinių deimantų. Gemologai gali lengvai atskirti, kurie deimantai yra natūralūs, o kurie yra pagaminti laboratorijoje.
Mėlynųjų deimantų spalva atsiranda dėl boro elemento, esančio jų formavimosi metu. Taip pat manoma, kad azotas vaidina svarbų vaidmenį nustatant, kokia intensyvi bus akmens spalva. Jei azoto kiekis bus mažas, o boro kiekis didelis – deimanto spalva bus žymiai ryškesnė.
Iš kur atsiranda mėlynieji deimantai?
Mėlyni deimantai buvo rasti tik keliose pasaulio vietose. Pietų Afrikos Cullinan kasykloje tikriausiai buvo iškasta daugiausia mėlynųjų deimantų, tačiau šie brangakmeniai taip pat buvo rasti Australijos Argyle kasykloje ir Golconda kasykloje Indijoje.
Pirmasis užfiksuotas mėlynasis deimantas - Vilties deimantas - buvo atrastas Indijoje, Kollūro kasykloje Andra Pradešo Guntūro rajone (kuris tuo metu priklausė Golkondos karalystei), XVII a. Tačiau mėlynieji deimantai taip pat buvo aptikti Cullinano kasykloje Pietų Afrikoje ir Golkondos regione. Keletas mėlynų deimantų buvo aptikta ir Argilio kasykloje Vakarų Australijoje, o kai jų randama, jie yra parduodami per kasmetinį Argilio konkursą. Manoma, kad mėlynieji deimantai, kitaip nei dauguma kitų deimantų, susidaro apatinėje Žemės mantijos dalyje, o jų mėlyną spalvą sukuriantis boras yra kilęs iš serpentinito, kurį į mantiją nuneša subdukuotos vandenynų tektoninės plokštės.
Kiek kainuoja mėlynieji deimantai?
Mėlynųjų deimantų vertė yra didesnė nei paprasto baltojo ar juodojo deimanto. Kiekvieno brangakmenio vertę lemia daugybė veiksnių, o mėlynieji deimantiniai akmenys nesiskiria. Apskaičiuojant akmenų kainą atsižvelgiama į 4C taisykle:
Kuo šviesesnis mėlynas atspalvis, tuo pigesnė bus mėlynojo deimanto kaina. Sodrus ir ryškiai mėlyni deimantai kainuoja daug daugiau. Pavyzdžiui, 0,5 karato šviesiai mėlyno deimanto vidutinė kaina yra 26 280 JAV dolerių. Tačiau už gilų ar ryškų mėlyną deimantą, sveriantį 0,25 karato, galite tikėtis sumokėti daugiau nei 75 000 JAV dolerių.
Apskritai mėlynųjų deimantų akmenys yra brangesni nei kitų deimantų. Raudoni deimantai yra vienintelis deimantų atspalvis, kuris savo kaina lenkia mėlynus deimantus.
Mėlynieji deimantai yra ypač reti, todėl jų kaina labai didelė. Dėl jų retumo jie yra kolekcionierių, entuziastų, juvelyrų ir investuotojų iš visų pasaulio šalių siekiamybe turėti mėlynąjį deimantą savo kolekcijoje.